Kartais prisimenu, kad turėjau norą rašyti. Turiu ir dabar, bet prisimenu retai. Tiesą pasakius, reikalas gan keblus su prisiminimu ar/ir užsimiršimu. Mokslas byloja, kad besilaukiančios moters smegenys susitraukia, užmaršumas, suprask, labai natūralu ir, anot įvairių šaltinių, atsistato maždaug per pusmetį nuo vaiko gimimo. Guess what jokio pagerėjimo nejaučiu jau 22 mėnesius!
Į parduotuvę eiti be sąrašo tai tas pats kas išleisti vyrą išrinkt man basanoškes. Per pietų miegą tiek visko noriu suspėt, o tada lakstau kaip papūga narve, nes nesusidėlioju kur nuo ko pradėt... ir iš viso, ko aš čia norėjau??? Šiandien vėlavom į baseiną, nes aš autopilotu pasukau į autostradą, o ten, kaip žinia, apsisukimų kas 50 metrų nėra. Rankinių nekeičiu absoliučiai niekada, nes per kažkurį laiką jau ten dugne nusėdo viskas, ko gali prireikti ir dar daugiau. O jei, ne duok Dieve, mėginčiau susikrauti iš naujo, garantuotai išeičiau iš namų plika basa.
Visa laimė, kad nedirbu kokio buhalterinio darbo arba nesu kokia super garsi aktorė, nes jaučiu su scnarijų išmokimu būtų šakutės. Nors, kita vertus, "Zuikį puikį" ir "Grybų karą" galiu ir vidurnaktį pakelta deklamuot. Tik kad vidurnaktį aš nemiegu dar, beveik niekada, išskyrus tuos retus atvejus, kai akys pačios užsimerkia iki sekančio alarmo 1 a.m., 2 a.m, o jei pasiseka tai 3 a.m.
Ankstyvoj audringoj jaunystėj mėgau juokauti, kad norėčiau mesti miegot, nes bijau nespėt visko nuveikt ir patirt. Ką gi, planas, galima sakyti, pavyko. Bet taip jau yra, kad tenką kažką aukoti vardan šeimos ir darbų, tad paaukojau miegą ir, panašu, atmintį. Nes jau nebeprisidengsiu baby brain, terminu... man regis, dvi šios aukos susiję.
Ir tada kai jau mano monologas ima panašėti į bambėjimą imu ir susigriebiu, kad auginu tik vieną judrų vaiką (jei neskaitysime įnoringo vyro). Man kyla noras medalius užkabinti mamos, kurios užaugina po 3 ir daugiau bei dargi randa jėgų eiti į darbą ir uždirbti pinigų atostogoms karibuose. Ir tatai priimu kaip iššūkį. Net negaila susitraukiančių smegenų, svarbu vienas po kito ant kojų pastatyti kelis pyplius, o tada pačiai susirinkti iš trupinėlių ir stotis ant kojų ir bėgt auksinio moters amžiaus pasitikt. Ir bala nematė tų paaugliškai stačių papų, man geriau smegenis atstatykit!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą