Mano Jonui po keliu dienų jau sueis 10 mėnėsių, tad jau ir pirmojo gimtadienio dekoracijas užsakinėju ir profesinės ligos pagauta, suku galvą dėl kuo originalesnės gimtadieninės fotosesijos. Dievaži, lekia laikas nesuvokiamu greičiu, o aš tespėju mėgautis mamystės akimirkom ir naujais sūnelio pasiekimais. Tai iš tiesų patys prasmingiausi 10 mano gyvenimo mėnesių ir į nieką nekeisčiau nei vienos minutės, net ir tos kai diena prasideda 5 val. ryto. Todėl pagaliau prisėdu parašti apie savo džiuginančią mamystę.
Vaikų turėjimo bendrystė
Niekam ne paslaptis, kad mamų forumai yra tokia gigantiška bendruomenė, kurioje vienu ar kitu metu atsiduria maždaug pusė žemės populiacijos. Čia grubiai skaičiuojant, kad moterų yra daugiau nei vyrų, atmetus tuos kelis procentus kurios vaikų neketina susilauti, pridėti dar kelis super tėčius... iš esmės mamų forumuose atsiduria ir daugiau ar mažiau dalyvauja visos planuojančios pastoti, jau pastojusios ir jau turinčios vaiką (-ų). Mamų forumų karalystė yra iš tiesų unikali vieta, nes ten sukoncentruotas visas pasaulio margumas, įvairumas, džiugesys ir liūdesys. Ir ten dar nemažai pykčio, ooO kiek daug ten pykčio. Bet šį kartą ne apie tai, o apie tai, kad vaikų turėjimas jus tarsi sujungia į vieną bendriją, o panašaus amžiaus vaikų turėjimas sujungia dar glaudžiau. Be mamytiškų lenktynių ten dar vyksta mamytiškos peštynės dėl to, kaip geriau vaiką maitinti, kada primaitinti, kaip tai daryti, kuo rengti, kaip migdyti, kuo auti, AR auti ir t.t., ir pan. Bet juk taip, nieko blogo tame juk nėra jei pirmakartės mamos konsultuojasi dėl įvairiausių su vaiko auginimu susijusių klausimų; bet štai čia įšoka su savo nemirtingais patarimais mamos, turinčios vieną ar daugiau vyresnių vaikų, jos automatiškai tampa tarsi gerosomis mamų bendrijos fėjomis, tarsi žiniuonėmis, kurios jau ir neklaustos patars, paaiškins, o kartais ir ateitį numatys... Bala nematė tų forumų, nepatiko - išjungi ir neskaitai, bet bėda ta, kad tokių žiniuonių, pasirodo, pilna ir tavo draugų tarpe; Ypač kai tau per 30 ir tai pirmas tavo vaikas.
Palauk palauk...
Aš dar besilaukdama pradėjau vengti mamyčių - žiniuonių draugijos, tačiau tikrai ne visuomet tai įmanoma, nes iš tikrųjų tik joms ėmus dalinti neprašytus patarimus tu supranti, kad jos visos yra mamos - ne tik drauges, bet ir tavo mama, anyta... vyro sese, pusesere ir teta, vyro kolegos žmona... kaimynė ir pardavėja... endless... Mėgiamiausia jų sakinių konstrukcija prasideda žodžiais "Pamatysi" arba "Palauk, palauk..." - tarsi koks grąsinimas, tarsi pažadas, kad bus tikrai BLOGAI.
Šiek tiek gailiuosi, kad neužsirašiau visų žiniuonių patarimų, kur pradedant "miegok kol gali" iki "Pamatysi kaip prireiks soskės". Mano visų laikų mėgiamiausi yra tokie kaip "Pamatysi kai pradės kraustyti lentynas nebus tvarkos...", "Palauk, palauk pradės ropoti - nepagausi", "Tu tik palauk kol pradės stotis - tik ir griuvinės...", "oooo kai pradės vaikščioti tai jau viskas, ramybės nebus" ir taip toliau ir panašiai. Taip ir norisi išrėkti, kad AŠ TO IR TKIUOSI! Tai juk natūrali vaiko raida - sėsti, stoti, išversti lentynas iškraustyti stalčių, mėtyti kojinių kamuoliukus šuniui, aplaižyti visus pasiekiamus daiktus, surasti ir suvalgyti visus trupinius nuo žemės, nuskabyti gėles ir jų paragauti, nuolat ragauti smėlio, žemės, akmenų... O ar kitaip vaikai užauga? Man regis, svarbiausia kaip į tai reaguoji. Aš niekada nesitikėjau, kad mano vaikas augs supynėse gražiai mirksėdamas akytėmis iki jam sueis 5, neturėjau jokio plano, kad įdėjus vaiką į kokį šiuolaikinį vibroaparatą, šoklį ar vaikštynę aš ramiai gukšnosiu kavą ir skaitysiu žurnalą. Tad žinokit, mielos žiniuonės, smagu man gaudyti ropojantį vaiką, sėdėti su juo ant žemės, ten pat ir prigult, ir vedžiot smagu... ir nekantriai lauksiu kada eisim kartu palakstyt pajūriu. :)
Parašiau, ir mąstau, kad kažikoks paburnojimas išėjo, na ir tebūnie. Tebūnie tai bus žinutė man pačiai, kad po poros metų netapčiau ateitį numatančia fėja neprašyta kišančia pirmakartėms mamoms savo patirtį. Kiekviena turi atrasti savo mamystės modelį, sukurti savas taisykles, atrasti savus džiaugsmus ir būdus kaip kasdienybe paversti švente. Kaip ir viskas gyvenime, taip pat ir mamystė bus tokia, kokią ją susikursi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą