Gyvendama Kipre nejaučiu jokio skirtumo, tarp lapkričio, sausio ar vasario.... Tiesiog kalendorius sako, kad žiema, o už lango - ruduo tamsiu paros metu, o šviesiu - pavasaris. Kai kurie medžiai meta lapus, tačiau apleisti laukai ir kur ne kur žvyru pabarstytos stovėjimo aikštelės dabar žaliuoja labiau nei bet kada. Vasarą viskas išdega, o dabar pats metas pasiskinti šviežių dilegėlių ir pašiurpinti K išvirus dilgėlių sriubą.
Bendrai sausis lekia kaip pašėlęs ir nežinau, kas dėl to kaltas. Po šventinių laisvadienių sunku įsivažiuoti į ritmą. Sausio 2 tyliai prisidėjau dar vienerius metus gyvenimiškos patirties, o sausio 20 tortą su žvakutėmis įteikiau K. Gimtadienių mes nemėgstame, paprastai tyliai ramiai leidžiam sau pavalgyti kur nors mieste ir tiek žinių. Tiesą pasakius, neatsimenu nuo kada ėmiau vengti savo gimtadienių, nors didelių švenčių dėl datos ypatingumo niekada neturėjau. O šiaip jau, man labiausiai patinka šventės be progos, kai nereikia nieko sveikinti, kai neištinka masinė psichozė dėl dovanų ir nereikia imti paskolos svečiams pagirdyti. Tad kai galutinai atsigausim po šventinio maratono būtnai organizuosiu šventę be progos, o kol kas džaugiuosi mažais malonumais.
Sausio šventimai
Būtų įžūlu jie prie sausio malonumų sarašo nepaminėčiau žiemos švenčių. Nors ir be sniego, be šalnų, bet su liūtimis ir daaaaug maisto ir Šv. Kalėdos, ir Naujųjų sutiktuvės šiemet buvo iš tiesų puikios. Bet pas mus juk tuo šventės nesibaigia. Kaip jau minėjau, per savo gimtadienį esu linkusi slėptis, tačiau K vistiek vakare mane nusivedė vakarienės, o po jos nustebino didžiule puokšte raudonų rožių. Kipro vyrai labia retai dovanoja gėles, ir ne tik vyrai. Gėles vestuvių proga jau seniai pakeitė vokeliai, bijau kad visomis kitomis progomis taip pat. Tad kai K man dovanoja gėlių džiaugiuosi dvigubai.
Tam kad švenčių maratonas nenutrūktų tą patį savaitgalį pasikvietėm K šeimą pas save pietų, kepėm mėsą ant grotelių (sufla), žinoma. Ne visi galėjo ir/ar pajėgė atvykti, bet pavalgėm skaniai ir smagiai. Labiausiai džiaugiausi, kad sausio pradžioje Kipre viešėjo vyresnioji K sesuo, kuri su vyru ir dukra gyvena Salonikuose. Ji yra nuostabi moteris - protinga, stipri, savarankiška, neapsakomai kūrybinga, energinga ir nuoširdi. Mes vienmetės. Aš labai nuošidžiai ja žaviuosi ir kiekvieną kartą jai atvažiavus mėgaujuosi jos draugija ir negaliu atsistebėti, kiek daug bedro mes turime, ir kiek ji skiriasi nuo kitų šeimos narių. Norėčiau, kad ji gyventu Kipre, bet deja. Sausio 6 diena atšventėme jos vardadienį ir išlydėjome atgalios į Salonikus, susitarusios kitą kartą susitikti būtent ten. Labai tikiuosi, kad planai virs tikrove šių metų vasarą.
Maistas dvasiai
Per visas šventes gerokai nupenėjus kūną neišvengiamai norėjosi peno dvasiai. Deja nespėjau skirti laiko nei paskaitymams, nei rankdarbiams, nes teko grįžti į darbą, kurio susikaupė kelios kalvos. Bet darbas yra darbas, o štai po darbo likusį laiko trupinėlį reikia produktyviau išnaudoti.
Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ištaikiau progą ir atradau modeliukų mano fotografiniams bandymams. Fotografija mane traukė visuomet ir jau kuris laikas mokiausi tai kokią gėlę, tai vabalą, savo šunis ir kates ar kreivą šaką fotografuoti. O štai žmonių fotografuoti vis nedrįsdavau arba nebuvo kas pabūtų bandomuoju triušiu. Vieną saulėtą sekmadienio popietę su drauge ir dviem jos nuostabiais vaikais išėjome pasivaikščioti. Pripleškinau daug, neblogų kadrų bus gal 10, o tikrai gerų - turbūt koks vienas. Tačiau pradžia yra ir tuo beprotiškai džiaugiuosi! Tikiuosi tokių pasivaikščiojimų bus dar daug :) Ne gana to, prisižadu sau bent kartą per savaitę padaryti bent vieną gerą kadrą, kad ir kas tai bebūtų. O ateityje sumąstysiu kokį nors fotografinį projektą.
Maistas kūnui
Vienas šventinis virtuvinis sumanymas liko neįgyvendintas - kepta žąsis su obuoliais. Davėm pailsėti pilvams, bet tikiuosi šiuo patiekalu užbaigsime sausį. Galbūt pasikviesime svečių, o tuomet neblogai būtų ir desertui pasigaminti raw morkų pyraga, kurio receptą jau seniai nusižiūrėjau čia , bet vis patingėdavau tarkuoti morkas. Kadangi paskutiniu metu tikrai nieko įmantraus negaminau, manau, jau subrendau šiems dviems šedevrams.
Pažadai
Na gerai, sausis iš tiesų greitai prabėgo ir veiklų tikrai mažoka. Pamėginsiu kažką suspėti per paskutinę savaitę, o jei ne - tęsime kitą mėnesį.
- Pasiūti pagalvėlę katėms ir darbų eigoje padaryti mano kačių namų fotosesiją;
- Perversti rūbų spintą ir susiplanuoti refashasion diy (tikiu, kad rytinę frazę "neturiu" kuo apsirengti pajėgsiu išgyvendinti iš savo žodyno);
- Susitvarkyti nuotraukų folderius ir atspausdinti kelias nuotraukas K tėvams iš kelionės;
- Atrasti laiko skaityti! (turiu omeny grožinės literatūros knygas, o ne straipsniu, tyrimus ir knygas apie paleo mitybą);
- Atnaujinti visus savo blogus bent karta per mėnesį!
Štai tiek žinių šiam kartui. Viskas juodu ant balto išdėstyta, tad lekiu veikti, kad pažadai neliktų vien pažadais!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą