2015 m. sausio 14 d., trečiadienis

Naujametinis įkvėpimas malonumams

Giedras blogas buvo apleistas visiškai nepelnytai. Mano kaltė. Žaidžiau darbščiąsias rankeles „Pleasure in creation“, vėliau ėmiausi tobulos namų šeimininkės pareigų, užsidegiau fotografija, gitaros pamokomis, graikų kalbos kursais, galiausiai tapau sveikos mitybos propaguotoja ir lizdo sukėja „Gandralizdyje“ ir visiškai „užsikabliavau“ ant Paleo. Štai tokia trumpa būtų mano paskutinių kelių metų veiklų retrospektyva, tačiau be veiklų dar išmokta visa eilė gyvenimiškų pamokų.
 
Jeigu sakyčiau, kad gyvenimas mane mėtė ir vėtė kol nubloškė į šią gerokai vėluojančia su pažanga salą - tai skambėtų pernelyg dramatiškai ir būtų ne visiška tiesa. Atvažiavau pati. O drama buvo, bet ji buvo vidinė, besiveržianti laukan kartu su pykčio, gailesčio sau ir dėmesio stokos priemaišomis. Tuomet manyje kilo maištas, kuris privalėjo būti numalšintas. Kiekvienas renkasi savus ginklus kovai, ypač tokiai atsakingai – su pačiu savimi. Aš pasirinkau bėgimą nuo žmonių tam, kad turėčiau daugiau laiko susėsti pati viena su savimi, atsidaryti butelį pigaus vyno ir išsiaiškinti santykius iš esmės. Ir štai - pagaliau - taika.
Dabar kažkoks paviršutinis skaitytojas greičiausiai pagalvos: nu jo, imigravo į šiltus kraštus, “nusikabino” turtingą diedą, gyvena sau kurorte, nuo palmių krenta kokosai ir bananai, žydintys kaktusai pažeria brangakmenių, viduržemio jūra išplauna į krantą šimtamečio lobio kibirus…   O visai neblogai būtų.
 
Svarbiausia pamoka kurią išmokau – nesinervinti dėl menkniekių. O juk menkniekiai ir smulkmenos sudaro didžiąja gyvenimo dalį. Nesinervinu ir dėl to, ko negaliu pakeisti. Bent tuoj pat. Tyliai sau kuriu planus ir laukiu palankaus vėjo. Nemanau, kad tapau pasyvia laukiančiąja, manau tiesiog jaunatvišką maksimalizmą pakeitė realistiškas požiūris į save, kitus ir visą aplinką. Rytais vis dar moteriškai neturiu ką apsiregti, neapsisprendžiu dėl plaukų spalvos ir tinkamo ilgio, neretai suku galvą, ką gaminti vakarienei, pasvajoju apie laimėjimą lorerijoje, tačiau bilieto vis nenusiperku.  Ofisinis darbas , atrodo, atima laiką, kurį galėčiau skirti įdomėsnėms veikloms, tačiau, kol neatėjo laikas didesnėms permainoms, imuosi malonimų planavimo.
Grįžtu prie Giedro blogo tam, kad priminčiau sau apie malonias gyvenimo veiklas ir įterpčiau jas į savo kasdienybę. Nusižiūrėjau puikią įdėją -  kas mėnėsį surasti laiko 5 šidžiai mieliems įvykiams, užsiėmimams, kūrybiniams darbeliams ar šiaip paveikimams. Galbūt nustebsite, bet gyvenimas viduržemio saloje ne visada teka atostogų ritmu, oras ne visuomet lepina ir kartais tiesiog būtina išradinėti dvirati tam, kad nenučiuožtų stogas. Geresnio laiko imtis naujo projekto nei metų pradžia nėra ir būti negali, taigi šio mėnesio malonumų sąrašą jau pildau ir viešai pristatysiu asap.
 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą