Giedras blogas buvo apleistas visiškai nepelnytai. Mano kaltė. Žaidžiau darbščiąsias
rankeles „Pleasure in creation“, vėliau ėmiausi tobulos namų šeimininkės
pareigų, užsidegiau fotografija, gitaros pamokomis, graikų kalbos kursais,
galiausiai tapau sveikos mitybos propaguotoja ir lizdo sukėja „Gandralizdyje“
ir visiškai „užsikabliavau“ ant Paleo. Štai tokia trumpa būtų mano paskutinių
kelių metų veiklų retrospektyva, tačiau be veiklų dar išmokta visa eilė
gyvenimiškų pamokų.
Jeigu sakyčiau, kad gyvenimas mane mėtė ir vėtė kol nubloškė į šią gerokai
vėluojančia su pažanga salą - tai skambėtų pernelyg dramatiškai ir būtų ne
visiška tiesa. Atvažiavau pati. O drama buvo, bet ji buvo vidinė, besiveržianti
laukan kartu su pykčio, gailesčio sau ir dėmesio stokos priemaišomis. Tuomet
manyje kilo maištas, kuris privalėjo būti numalšintas. Kiekvienas renkasi savus
ginklus kovai, ypač tokiai atsakingai – su pačiu savimi. Aš pasirinkau bėgimą
nuo žmonių tam, kad turėčiau daugiau laiko susėsti pati viena su savimi, atsidaryti
butelį pigaus vyno ir išsiaiškinti santykius iš esmės. Ir štai - pagaliau -
taika.
Dabar kažkoks paviršutinis
skaitytojas greičiausiai pagalvos: nu jo, imigravo į šiltus kraštus, “nusikabino”
turtingą diedą, gyvena sau kurorte, nuo palmių krenta kokosai ir bananai, žydintys kaktusai pažeria brangakmenių,
viduržemio jūra išplauna į krantą šimtamečio lobio kibirus… O visai neblogai būtų.
Svarbiausia pamoka kurią išmokau –
nesinervinti dėl menkniekių. O juk menkniekiai ir smulkmenos sudaro didžiąja
gyvenimo dalį. Nesinervinu ir dėl to, ko negaliu pakeisti. Bent tuoj pat.
Tyliai sau kuriu planus ir laukiu palankaus vėjo. Nemanau, kad tapau pasyvia
laukiančiąja, manau tiesiog jaunatvišką maksimalizmą pakeitė realistiškas
požiūris į save, kitus ir visą aplinką. Rytais vis dar moteriškai neturiu ką
apsiregti, neapsisprendžiu dėl plaukų spalvos ir tinkamo ilgio, neretai suku
galvą, ką gaminti vakarienei, pasvajoju apie laimėjimą lorerijoje, tačiau
bilieto vis nenusiperku. Ofisinis darbas
, atrodo, atima laiką, kurį galėčiau skirti įdomėsnėms veikloms, tačiau, kol
neatėjo laikas didesnėms permainoms, imuosi malonimų planavimo.
Grįžtu prie Giedro blogo tam, kad
priminčiau sau apie malonias gyvenimo veiklas ir įterpčiau jas į savo
kasdienybę. Nusižiūrėjau puikią įdėją -
kas mėnėsį surasti laiko 5 šidžiai mieliems įvykiams, užsiėmimams, kūrybiniams darbeliams ar
šiaip paveikimams. Galbūt nustebsite, bet gyvenimas viduržemio saloje ne
visada teka atostogų ritmu, oras ne visuomet lepina ir kartais tiesiog būtina
išradinėti dvirati tam, kad nenučiuožtų stogas. Geresnio laiko imtis naujo
projekto nei metų pradžia nėra ir būti negali, taigi šio mėnesio malonumų
sąrašą jau pildau ir viešai pristatysiu asap.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą