Apelsinų žydėjimo metas

Kai gyveni nerūpestingai, lengva pastebėti paprastus dalykus. Lengva džiaugtis smulkmenomis. O juk iš smulkmenų susideda gyvenimas. 

Apelsinai pražydo dar nenumetę paskutinių vaisių. Pirmą kartą matau apelsinų žiedus. Kiek primena vaškinius. 

Vakar žiūrėjau filmą "Eat. Pray. Love". Patiko. Įkvėpė. Padrąsino. 

Nežinau kur atsidursiu po kelių mėnesių. Ir gerai. Gal nereikia kabintis į gyvenimą vienoje vietoje, gal atvirkščiai, reikia plaukti pasroviui ir galbūt, galbūt kas nors gero iš to gausis. Iki šiol kabinausi nagais ir ragais, mėgindama lipti per galvas, verstis per savąją...Vadovavausi principu Citius Altius Fortius, nes visas gyvenimas rodėsi nesibaigianti Olimpiada. O juk gyvenimu džiaugtis reikia! Sutinku, pergalės suteikia džiaugsmo. Dar ir kaip! Tačiau nugalėti save, ir nors kartą, nors labai trumpam atpalaiduoti smegenis ir nuoširdžiai džiaugtis apelsinų žiedais taip pat pergalė.

Man tai dar tik pirma stotelė. Nežinau kiek jų bus. Nežinau, kiek prireiks. Bet esu tikra, kad kiekvienoje jų susirinksiu visa, kas geriausia.