Jaunas dieneles skaičiuojant...

Per visas šventes džiugiai atidirbusi susiorganizavau sau 2 laisvas dienas iš eilės sausio pradžioje. Gimtadienio proga reikės iš širdies prisigerti ir visa laimė turėsiu laiko atgauti sveikatą ir odos spalvą :)

Atsiverčiau kažkieno facebooke įmestą nuorodą - 10 pagrindinių gyvenimo principų kiekvienam Zodiako ženklui. Metų sandūroje visuomet padidėja susidomėjimas horoskopais ir panašiais dalykais, o dar kai tuo pat metu ruošiesi ir metais pasenti... Žodžiu perskaičiau principus ir kaip pirštu į akį: 

Ožiaragis

1. Aš ne trumpų distancijų bėgikas, o maratonininkas.
2. Ir vienas lauke karys - niekam ne paslaptis, gal ir ne visuomet teisingas, tačiau sunkiai išgyvendinamas požiūris :)
   
3. Nepažeidinėk įstatymo: kiti pabėgs, o tave sugaus - visuomet sakau, kad svarbiausia, jog mano sąžinė ramiai miegotų kartu su manimi. Ir ne vien apie įstatymus kalbant, o taip pat ir apie moralines nuostatas, kurios buvo įskiepytos ir išugdytos. Tikiuosi niekad nereikės raudonuoti prieš tėvus ir kitus artimus žmones.
   
4. Man reikia labai mažai. Mano turtas – tai mano sėkmės - jau geriau turėsiu nedaug, bet savo. Kad ir kaip mane mėgintų mokyti naudotis kažkieno gerumu ar kvailumu, geriau jau pačiai. (Žr. nr.3)
5. Gyvenimas panašus į traukinį, kuris į kiekvieną stotį atvyksta tiksliai pagal grafiką. - na, tuo reikia tikėti... ir tikėtis...
   
6. Malonu smerkti tolimas šalis sėdint namuose - ir žmones tolimose šalyse buvo malonu smerkti sėdint patogiai namuose. Viskas keičiasi. Šildydamasi po Kipro saule nė nemėginu smerkti vietinių, kad ir kokie jie bebūtų, gal kartais juokingi ir... kitokie... bet juk būtent čia dirbu, gyvenu ir čia duoną valgau, ne savoj šaly...
7. Tikras Ožiaragis panašus į konjaką, skiriasi tik išlaikymu - FAKTAS! Ir labai optimistiškai nuteikiantis ;)
   
8. Verta visą gyvenimą kopti į aukštumas, kad nors kartą nukristum žemyn. - bet jau kai krenti tai krenti... Bet ir krenti tikriausiai, tam kad pakiltum ir eitum į priekį. Kartais pasvarstau, kad ko gero labai daug būčiau gyvenime praleidusi jei ne krachas ištikęs mano ramų, tiksliai suplanuotą ir suorganizuotą gyvenimą. Neseniai atradau 2010 vasario 24 d. rašinėlį sau, net šiurpas nukratė:  

„Optimizmo pagrindas – paprasčiausia baimė“, –  kadaise sakė Oscar Wilde‘as. Išblėsus baimei, nelieka ir optimizmo. Baimė išblėsta, kai žinai, kad blogiau nebus. Nelieka ko bijoti. Ir kai pavargsti laukti, kad kas nors pasikeistų apima apatija, cinizmas viskam. O kas gali būti blogiau už tai?  

Taigi esi visiškam dugne ir, jeigu nepavyksta, pasislėpti po lova ir užmigti keliems metams grožio miego, imi krautis lagaminus ir ruoštis keliauti kažkur, bet kur... juk blogiau vis tiek nebus...

Skaičiuodama, ką turiu, kas man dar liko neišvengiamai pradedu mąstyti ir apie praradimus... Ne, jau ne apie „happy days“. Pernelyg banalu. Praradau kur kas daugiau, nei sotus gyvenimas... praradau orumą ir išdidumą, nes jau ne gėda skųstis, ir liūdėt ne gėda.

Jei kas manęs pasiges – būsiu po lova.

Kai prisimenu ir pagalvoju, susikrauti lagaminus iš tiesų buvo geriausias mano sprendimas. Ir nemėginkite manęs užjausti, kad viena būnu per šventes, vakarais sėdėdama namuose lankstau kusudamas, dėlioju puzzle ir pan. - pati taip pasirinkau. Kur kas baisiau nuolatos būti tarp žmonių ir vistiek jaustis vienišai. Be to, jau nelabai viena ir bebūnu... Visuomet atsiras kažkas, kas jaučiasi panašiai kaip tu, tereiki tik tą žmogų sutikti :)

     9. Aš tik jaunėju su metais. - optimistiškai žvelgiant... nors jau ir traukia prie fantastikos sferos ;) 

     10. Kai einu į priekį, niekada nesustoju, nesidairau į šalis ir negrįžtu - tikiuosi, kad taip ir bus.

Linkiu visiems sustoti (jei tik laiko pavyksta atrasti savajam maratone) ir apmąstyti kas įvyko, kas galėtų įvykti, kur einame ir kur norime atsidurti. Aš tai jau atlikau. Linksmų visiems Naujų metų!