Grįžau į Lietuvą atostogų. Išgyvenau ne vieną deja vu.Smagu buvo pamatyti žmones, kurių nori nenori pasiilgsti. Vis tiek savi, kad ir kokie bebūtų :) Susikroviau lagaminą (kaip pasirodė, pernelyg sunkų), išpardaviau šmutkes, išnuomavau namus ir išmoviau atgalios. Važiavau dėl lengvesnio, gražesnio gyvenimo, dėl meilės laisvei ir dėl laisvės meilei...
Gal ir tiesa, kad lūkesčiai pakiša mums koją. Galbūt ne viskas pildosi būtent taip, kaip nupiešia laki vaizduotė. Tačiau vienas, ir svarbiausias dalykas, kurio čia važiavau - laisvė - lygiai toks pat, kokį prisimenu. Laisvė kvepia ir įkvepia, padaro žmogų laimingą ir nuolatos primena apie tai, kad laimė tyko už kampo, tereikia ją įsileisti.
Kol kas gyvenu tokiame švelniai tariant bardakėlyje, kol namo neišvyko kolegos. Tačiau namai iš tiesų erdvūs, gražūs ir jaukūs. Kaip ir minėjau, kol kas tvarka tokia, kad velnias koją nusilaužtų, tačiau pro langą matosi darbo vieta ir begalinė jūra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą