Taigi štai jau sulaukiau priekaištų, kad nutilau. Bet, supraskite, labai jau daug tų italų viešbutyje, tad kol su visais po taurę vyno... :))
Taigi štai grįžtu su naujienom ir vėl. Prieš porą dienų sulaukiau skambučio su darbo pasiūlymu. Darbas Aya Napoj, pinigai didesni... tačiau nežinia kas manęs ten laukia... Šiuo metu esu labai patenkinta viešbučiu, komanda ir personalu - tiesiog žydėjime esu! Žinoma, kone kas dieną netenku kantrybės dėl to, kad per mėnesį laiko vis dar negavome nei papildomų marškinėlių, nei visokių reikalingų daiktų... kaip kad kilimėliai. Šiandien rytinės mankštos užsiėmime dalyvavo 5 damos, o mes turime tik 4 kilimėlius... Nice, isn't it? Žodžiu, visur visko būna.... Tiesiog labiausiai mane nervina nuolatinis jų posakis pritaikomas visoms gyvenimo situacijoms: slowly, slowly...
Taigi ir žiūrim, ką turim... "Pereboras" mano gyvenime rizikos, tačiau tikriausiai kitaip neįmanoma čia... Taigi panašu, kad grįžtu į Napą. Jei naujoji darbovietė palaimins mano išvykimą vestuviniam savaitgaliui, teks palikti italų armiją ir ramujį Paphos...
Tęsinys rytoj. Su galutiniais sprendimais.
P.S. vaje vaje kaip sunku darosi su lietuvių kalba....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą