Apie makaronus

Pakuojuosi atgalios į Aja Napą. Ir vėl kutena pilvą nerimas dėl nežinios ir smaugia gerklę liūdesėlis, nes vėlei palieku, ką neseniai atradau ir prisijaukinau. Darbas šiame viešbutyje tiesiog tobula vieta tokiai garbėtroškai kaip aš. Neatsimenu savęs tokiame žydėjime :) O ar gali būti kitaip, kai kiaurą dieną į tave įbesti gašlūs kipriečių ir kupini susižavėjimo italų žvilgsniai. Pastarieji kartais netgi drovūs, bet reikia pripažinti, kad legendos apie italų žavėjimo gabumus yra tiesa. Turint galvoje, kad šalia kitas kraštutinumas – kipriečiai, itališki makaronai tiesiog atima žadą ir primena, kad drovumui vietos dar liko. Deja racionalumas ir sveikas protas neleidžia užsimiršti, tačiau pasimėgauti buvo be galo malonu. Belieka palinkėti jau dabar ex kolegei iš Rumunijos sėkmės neįklimpstant į pastą :D Nors gal tik aš tokia nepatikli, nes, vienas jų čia sutiktą merginą parsivežė į Italiją. Daugelis jų čia ne pirmą kartą, jie atvažiuoja kasmet ir įkuria šiame viešbutyje mažytę Italiją :) Jeigu priklausytų nuo manęs – tegul visur po kuopą apgyvendina, nes nori nenori jie priverčia pasitempti ir pražysti kaip regis niekada anksčiau. Jau dabar žinau, kad pasiilgsiu neįtikėtinai meistriškai kabinamų makaronų ir kasdieninio choro: „Ciao bellissima!“