Mieliausia pasaulyje monotonija

Be galo norėčiau išmintingai išdėstyti visas mintis, kurios sukasi galvoje, meniškai aprašyti visus atradimus ir nutikimus, tačiau vos pradedu dėlioti sakinius veidą nevalingai nutvieskia šypsena, o drugelių plazdėjimas neleidžia susikoncentruoti. Kad ir kaip norėčiau pasidalinti savo laime ir parašyti džiugesio kupinus laiškus visiems skeptikams niūriai kinkavusiems galva, man pranešus apie apsisprendimą išvykti, - nepavyksta. Nepavyksta, nes tokią laimę reikia atrasti pačiam. Ieškoti visų pirma reikia savyje. Kai jautiesi patogiai su tuo ir tame, kame esi - pusiaukelė pasiekta.

Vėl teko kraustytis į kitą butą. Na, ir kas, kad antrą dieną sprogo boilerio vamzdžiai - juos suremontavo, na ir kas, kad virtuvės zona tiesiog pavadinimas, nė arbatinio šaukštelio čia nėra, bet užtat balkone pasistiebus galiu pamatyti kraštelį jūros! 

Vėl tenka prie naujo viešbučio tvarkos pratintis. Na, ir kas, kad ten jaučiuosi kaip sulėtintam filme. Bet pagaliau dirbu normalias darbo valandas (na, daugiau mažiau normalias) ir turiu visas galimybes turėti gyvenimą po darbo!!! Truputį prieš 10 val. ryte papusryčiavusi 5 žvaigždučių viešbutyje, paprašau savo rytinės frappe ir nužingsniuoju į pliažą. Na, tai kas, kad negaliu prabangiai įsitaisyti ant gulto, - vos už kelių metrų už viešbučio teritorijos nusivilkusi uniformą esu pati tikriausia atostogautoja, o jūra juk ta pati. Valanda su Oscar Wilde'u, šiokia tokia mankštelė... Nesimaudau dar, nes šalta. Gal ne tiek šalta, bet juk žinau, kad jūra niekur nepabėgs, o po kelių savaičių temperatūra bus kur kas malonesnė. 

Mėgstu savo rytus.12 val. opa opa į darbelį. Vienas malonumas :) Nusičiaudi telefonas: moro mou :* :* :* 

Gyvenimas YRA gražus! Nepaisant debesuotų dienų :)