Prisiminiau anekdotą apie katės nuotaikų kaitas, kai ją dienų dienas grikiais maitino. Papasakočiau, bet juokinga dalis grynai intonacinė, tad apie grikius kita gyvenimiška istorija. Prisisotinusi pačių įmantriausių gėrybių patiekiamų penkių žvaigždžių viešbučiuose, užsimaniau pačios paprasčiausios grikių košės. Visa laimė, rusai visame pasaulyje savo parduotuves turi, kur be šaldytų „plemenių“ parduoda ir įprastas kruopas, tiesa, po 5 Eurus. Namuose pasklido ypatingai gomurį kutenantis kvapas. Deja, gomurį kuteno tik man vienai. Brangiajam ir vaizdas, ir kvapas, ir skonis (nors nesu tikra, ar iš tiesų ją ragavo) pasirodė atgrasūs. Tiesą pasakius išgirdau netgi grasinimą būti išvytai pas šunis!
Tą vakarą dar kartą išgirdau paaiškinimą, kas yra kas. Buvo ištraukta receptų knyga, kurią nuo šiol tiesiog vadinsime Biblija. Taigi po truputi mokomės gaminti vietinius patiekalus :)
Iš ryto nuskynėme alyvuoges. Νuo dviejų jaunų medelių – 1,5 kibiro! Alyvuogės žalios ir be proto karčios, tad sutraiškius jas reikia kelias dienas mirkyti vandenyje, o tuomet jau konservavimo įmantrybės. Kitas skinsime po poros mėnesių, kai sunoks – aliejui. Tikrų alyvuogių tikras aliejus nesvietiškai skanus! Netgi pagaliau įsidrąsinau seniai Jamie Oliverio knygoje atrastą itališką desertą – vaniliniai ledai su alyvuogių aliejumi ir jūros druska. Skanumėlis! Nuo šiol ledus valgysiu tiktai taip!
O šį rytą valgiau granatų. Baltų, gelsvų ir jau pažįstamų kraujo raudonumo. Et! Gyvenimas yra gražus! Nė nedrįsčiau norėti daugiau !!!!!!!! Φιλακια!!!!!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą