Pilnatvė, kurią gaila dėvėti

Laisvadieniai veža. Ne, tikrai, pagaliau iš tiesų veža laisvadieniai, nes pagaliau jaučiu malonumą ne iš to, kad kalnus nuverčiu dėl darbdavio ar asmeninių ambicijų. Nes malonumas yra laisvadienis = laisva nuo bet kokių pareigų, įsipareigojimų (net ir sau pačiam) diena.

Žinau, daugeliui labai sudėtingas žodis.... Na, ne, ne žodis, o tas tikras jo suvokimas ir pajutimas pačiais pačiausiais nervų galiukais :) 

Šį laisvadienį valgiau figų. Tiesiai nuo medžio. 

 

Džiaugiausi antru kieme augančio kaktuso žiedu.

Pakeliui į vežlių kiaušinių perėjimo vietą aplenkiau daugybę neregėto grožio vietovių, bananų plantacijų, grėsmingų uolienų ir štai šią, kur liūtas karalius gyveno :)

 

Stogas nuvažiavo ir atsivėrė dangus!!!!!! Jaučiuosi tokia, laiminga, tokia pilna, kad kartais net verkti norisi, nes baisu, kad tai praeis. Ir esu dėkinga visoms aplinkybėms, kad pagaliau iš tiesų gyvenu. Nesigailiu nieko absoliučiai, tiesiog džiaugiuosi, kad pavyko atrasti naują gyvenimą, kuris užpildytas tikrais, apčiuopiamais džiaugsmais.