Grįžtu

Taip taip, žinau, apsileidimas baisus. Mėginu taisytis, tad puolu apie viską nuo pradžių.
Tėvai atvažiavo ir išvažiavo. Mama lakstė ir fotografavo visus augalus, augalėlius, gyvūnėlius ir t.t. ir pan. :D Kiekvienam savo. Tikiuosi pailsėjo.
Atvažiavo ir jau ryt išvažiuoja lietuvaičiai. Nusivylę gyvenimu Kipre ir mamų pasiilgę nusipirko bilietus atgalios, tad geros jiems kelionės.
O aš vis čia pat. Gyvenu pagal animacijos grafikėlį, vis dar nesusigaudau laiko tekmėje ir vis mėginu susigalvoti naujų užsiėmimų, nes jau gerokai įgriso vakarėliai, barai ir ten sutinkami vis tie patys žmonės. Vis dėlto šitas miestas gerokai išprotėjęs, tad vis mėginu domėtis galimybe išvykti padirbėti kur kitur. Galvoju gal ir darbą pakeisti už kurį gal ir daugiau mokėtų, o gal ir darbo grafikas būtų aiškesnis. Kol kas viskas tvarkoj, bet juk reikia visokiomis galimybėmis domėtis. Nes niekada negali žinoti, kada vėl panelė Bosė vėl sumastys savo viršenybę demonstruoti ir pradės žaisti princesę ir tarnus. Tik kad princesė iš jos ne kokia - tokia gerokai nuvalkiota, nestabili tuštybių tuštybė drebanti dėl menkiausios konkurencijos. Bet juk niekas savo bosų nemėgsta, tiesa? :D

O šiandien buvo puiki diena. Prieš išvykstant lietuvaičiams užkopėm ant didžiulio iškyšulio. Vaizdas įkvepia!
Manau jau pakankamai patyriau iš visų pusių ir visom prasmėm "pažindindamasi" su šiuo miestu ir kultūra, tad  grįžtu prie savęs, nes šiandien - pirmoji mano likusio gyvenimo diena.