Svečiai išvažiuoja, o komanda lieka...
Iš tiesų keistas jausmas, kai susidraugauji su svečiais, pripranti prie jų, o tada - tiesiog baigiasi atostogos ir jie išvyksta namo. Reikia prie to įprasti, tačiau kartais iš tiesų pasidaro liūdna. Kelias savaites matai juos kiekvieną dieną, esi tikra, kad jie žais su tavim tinklinį, o kiti tikrai dalyvaus vakariniame karaoke.Tarp svečių sutinku pačių įvairiausių žmonių: pradedant tingiais anglais ir baigiant nuo pietų jau nebepaeinančiais rusais :D Išgirstu įvairių istorijų, išmokstu naujų dalykų. O vieną dieną jie tiesiog išvyksta, o tu lieki su tais pačiais nevykusiais savo komandos nariais.
Liūdna pasidaro dar ir dėl to, kad nelabai gali pasirinkti su kuo bendrauti, su kuo gyventi... Kartu leidžiam dienas, naktis, kartu valgom, kartu dirbam. Tik naktį įmanoma išsilakstyti po skirtingus klubus, nes rinktis tikrai yra iš ko :D
Išsiaiškinau kas negerai su mano kolege ir kambarioke vengre - ji tiesiog ne visuomet supranta angliškai :D Kad ir ką jai besakytum niekuomet negali būti tikra, kad ji suprato tave teisingai. Dėl to kartais iš tiesų būna linksma... arba graudu :D Dar vienas jaunuolis - nesusipratęs gėjus irgi dažnai pralinksmina, nes vis bando save su merginomis... o dar tas jo lėtumas!!! Reikia pripažinti, kad tokiose situacijose man tikrai padeda lietuviškas piktdžiugiškumas, nes antraip abu juos sugraužčiau. O dabar tiesiog linksminuosi nesikuklindama :D
Visa laimė, kad yra mano teamleadere slovakė. Kekšavota kaip reikalas, bet su ja bent jau linksma. Tai iš jos ir perimu tą žavų easy going ir regis grįžtu į laikus, kai man buvo 16! O tai visai smagu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą