Apsipirkti už dyką

Pagaliau turime netą viešbutyje. Tiesa, jis vos juda, bet vis šis tas.
Šiandien čia lijo. Išlindo nesuvokiamo dydžio armija sraigių, tik jos tokios mažos, kad vargu ar prancūzai sugebėtų jas paruošti maistui :)

Kuria dieną ištaikysiu laiko su fotoaparatu pasivaikščioti. Kol kas pasivaikščioti spėju tik iki parduotuvės. Prieš porą dienų ėjau į parduotuvę butelaičio lietuviškai-lenkiškam vakarėliui. Įsiveržiu į "supermarketą", kuris mažesnis nei mažiausia maksima. (Na, taip viskas čia kažkaip sumažinta :D), išsišiepęs pasitinka mane pardavėjas-savininkas. Klausiu, ar galima kortele atsiskaityti. Jis kažką mala tarp "taip" ir "ne". Pradedu situaciją aiškintis, kai pasakau, kad atvažiavau čia dirbti dar ir nuolaidą 15 proc. pritaiko :))) Kadangi neturiu grynų pinigų, sako: tai ok, galėsi sumokėti kitą dieną. Bet kurią dieną, kai pro šalį eisi.
Stengiuosi taip labai akivaizdžiai neišsivėpti iš nuostabos. Bet va taip čia gražiai tave pasitinka. Ir dar įbruka draugo baro kortelę suteikiančią nuolaidą gėrimams.

Ir šiai visi šypsosi, puola bendrauti ir, žinoma, puola man sakyti, kad man akiniai nudegė ir vaikštau kaip Ninzė. Lyg pati to nežinočiau!!! Taip man nutinka kasmet, tik šį kartą kur kas efektingiau, tad kaip suprantate kol įdegis neišsilygins - nuotraukų nebus. Ar bent manęs nuotraukose kol kas nebus :)